spręsti

spręsti
1 sprę́sti, spréndžia, spréndė Š, Rtr, BŽ154, DŽ, sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė; R303, MŽ406 1. tr., intr. M, G111 apgalvojus, apsvarsčius daryti išvadą, susidaryti nuomonę apie ką, nutarti ką, svarstyti, nagrinėti, norint gauti kokio klausimo atsakymą: Sprę́sk, kiek turiu mokėti J. Problema buvo kaip tik pradėta sprę́sti NdŽ. Sprę́skim, ar gerai daba bus tas audeklas apmestas Žml. Ką žmogus skaitys ir ko neskaitys – palikime spręsti jam pačiam A.Vencl. Mokslo duomenys leidžia tik apytikriai spręsti, kaip formavosi pirmykščių žmonių būtis ir sąmonė rš. Žmogui duotas protas sprę́sti apie savo pasielgimus FT. Juk žmonės sprendžia apie kitus visuomet pagal save Pt. Traukinys, sprendžiant iš ratų dundėjimo, artėja prie stoties K.Saj. Apie patį vadovėlį man sunku čia kas spręsti J.Jabl. Skaityto[ja]s gal spręsti apei būdą ir išmintį senovės lietuvių S.Dauk. Spręsdamas kurį kalbos klausimą, J. Jablonskis visuomet galvodavo, kaip čia pasakytų žmonės KlbV80. Senovė[je] neturėjo sūdų namų, paprastai sprendė arba sūdijo po dideliais ąžuolais S.Dauk. Teismas neturi atsisakyti ginčą spręsti dėl įstatymų stokos rš. [Vyskupas] sušauka į vieną vietą kunegus visos vyskupystės ir kartu su jais sprenda, kaip, ką ir kumet pridera padaryti M.Valanč. | Daktarai blogai sprénda anam: mirs Šts. ^ Greitai sprendžia – durnas, saldžiai kalba – sukčius KrvP(Lnt). Iš kalbos gali spręsti apie darbą PPr190. Spręsk apie žmogų ne iš nosies, o iš žodžio PPr131. Nespręsk apie vandenį, kol šulinys neiškastas LTR(Mrj).
spréndžiamai adv.: Iš kur jie drąsos įgijo sprendžiamai kalbėti apie ne jų specialybių dalyką J.Jabl. spręstinaĩ adv.: Be kalbos pavyzdžio (be tam tikro sakinio) čia, šiaip ar taip, sunku kas spręstinai pasakyti J.Jabl.
2. tr., intr. LL19 lemti: Mano kalavijas tesprendžia tarp Mindaugo ir manęs V.Krėv. Pagaliau virėja pasakė trumpą, aiškų sprendžiamą žodį I.Simon. Jo balsas nėr čia sprendžiamas J.Jabl. Turėti sprendžiamõs reikšmės NdŽ. Sudužo kalėjimų spynos! Rūsti sprendžiamoji kova E.Miež. Sprendžiamàsis momentas NdŽ. Kovotojas kare – sprendžiamoji jėga rš.
spréndžiamai adv.; LL19.
3. tr. Z.Žem skaičiuojant ieškoti atsakymo: Jis čia savo sprendinį, uždavinį vis spréndžia J.Jabl. Ir aš liuobu eiti anai padėti sprę́sti tus uždavinius Plng. Antraklasiai susikaupę sprendė aritmetikos uždavinį sp. 4. tr. nustatyti, apskaičiuoti: Per tvaną stojusios iškados ant vieno milijono dolerių sprendžiamos LC1883,9. Gintaro vertybė buvo sulig auksu sprendžiama prš. \ spręsti; apspręsti; atspręsti; įspręsti; išspręsti; nuspręsti; paspręsti; perspręsti; praspręsti; prispręsti; užspręsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • sprêsti — sprêdem in sprésti sprédem dov., stil. sprèl sprêla in spréla (é; ẹ) 1. z orodjem ali strojem izoblikovati predivo v nit: spresti svilo, volno; predice so že vse spredle; spresti in stkati doma / spresti nit 2. narediti iz pajčevine: pajek… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • spręsti — 2 spręsti, sprendžia (sprenda), sprendė (sprendo), sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė 1. tr. R, N, NdŽ sprausti, terpti: Spręsk į tarplenčius vartų du pagaliu, kad vartlentėj tviralnau stovėtų, paršai nelįstų į daržą J. | refl. NdŽ: Kruopos tarp… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spręsti — 1 vksm. Vartótojai pãtys spréndžia, kadà ir kiek naudóti šilumõs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • spręsti — 2 vksm. Spręsk pãgalį į plỹšį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sprendimas — 1 sprendìmas sm. (2) Rtr, Š, sprendimas (1) K.Būg; L 1. NdŽ, DŽ → 1 spręsti 1: Visoks sprendimas neištyrus dalyko yra sprendimas netikęs, yra niekam vertas, vėjais nueina Blv. Bylos sprendìmas už akių BŽ161. Dar vienas sprendìmas, ir dvaras… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • securitisation — sugrėsminimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Procesas, kurio metu tam tikros valstybės ar visuomenės problemos pradedamos laikyti ypatingomis grėsmėmis ir siūloma imtis ypatingų priemonių joms spręsti. Sąvoką apibrėžė konstruktyvistai.… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • sugrėsminimas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Procesas, kurio metu tam tikros valstybės ar visuomenės problemos pradedamos laikyti ypatingomis grėsmėmis ir siūloma imtis ypatingų priemonių joms spręsti. Sąvoką apibrėžė konstruktyvistai. Pasak jų, nors… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konfrontacija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Priešingų minčių, nuomonių, požiūrių, elgesio būdų susidūrimas arba priešinimasis formuojant pažiūras, skatinant keisti neteisingus požiūrius, spręsti konfliktus. Konfrontacija – neišvengiamas pedagoginio… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • psichopedagoginė konsultacija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Individuali pagalba moksleiviui, kuria padedama spręsti aktualias mokymosi, darbo ir santykių su kitais žmonėmis problemas, keliančias jam neįveikiamus prieštaravimus. Psichopedagoginės konsultacijos… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • psychopedagogical counselling — psichopedagoginė konsultacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Individuali pagalba moksleiviui, kuria padedama spręsti aktualias mokymosi, darbo ir santykių su kitais žmonėmis problemas, keliančias jam neįveikiamus prieštaravimus.… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”